Dažniausi sisteminiai organizmo pokyčiai:

– Krūtų jautrumas: dėl hormonų svyravimų atsirandantis tempimo pojūtis ar padidėjęs jautrumas.

– Miego kokybės pokyčiai: ankstyvas prabudimas ryte arba lengvas naktinis prakaitavimas.

– Emocinis jautrumas: staigūs nuotaikų svyravimai ar nepaaiškinamas vidinis nerimas.

– Ciklo trukmės svyravimai: pastebimas laipsniškas ciklo sutrumpėjimas arba pailgėjimas.

– Gausios mėnesinės: pakitusi hormonų pusiausvyra gali lemti gausesnį ar ilgesnį kraujavimą.

– Koncentracijos stoka: atsiradęs „smegenų rūkas“ ar sunkumas susikaupti atliekant užduotis.

Svarbu žinoti:

šiame etape ovuliacija vis dar vyksta, todėl išlieka tikimybė pastoti. Šio laikotarpio simptomų pobūdis bei intensyvumas yra individualūs, todėl jų pasireiškimas gali būti nereguliarus ar kisti.

Dažniausi sisteminiai organizmo pokyčiai:

– Karščio pylimai ir naktinis prakaitavimas: intensyvesni, staigūs šilumos pojūčiai krūtinės, kaklo ir veido srityse, dažnai lydimi odos paraudimo.

– Ryškūs ciklo nereguliarumai: tarpai tarp mėnesinių tampa ilgesni (virš 60 dienų), o kraujavimas – neprognozuojamas (nuo labai negausaus iki itin stipraus).

– Gleivinių sausumas: mažėjantis estrogenų kiekis lemia akių, burnos bei intymių zonų sausumą, galintį sukelti nuolatinį diskomfortą.

– Sąnarių ir raumenų gėla: dažnas stingulio ar maudimo pojūtis rytais, nesusijęs su fiziniu krūviu ar traumomis.

– Svorio persiskirstymas: pastebimas riebalinio audinio kaupimasis pilvo srityje, net ir nekeičiant mitybos įpročių.

– Miego sutrikimai: sunkumas užmigti arba dažni prabudimai naktį dėl kūno temperatūros svyravimų, sukeliantys nuovargį dienos metu.

Svarbu žinoti:

šis etapas paprastai trunka nuo 1 iki 3 metų iki paskutiniųjų mėnesinių (menopauzės). Nors ovuliacijos tampa retos, tikimybė pastoti išlieka iki visiško ciklo išnykimo (t. y. kol kraujavimo nebūna 12 mėnesių iš eilės).

Menopauzė apibrėžiama kaip konkreti akimirka, kai po paskutinių mėnesinių praeina lygiai 12 mėnesių. Šis taškas žymi perėjimą į naują organizmo pusiausvyros bei ilgalaikės sveikatos priežiūros etapą.

Dažniausi sisteminiai organizmo pokyčiai:

– Metaboliniai pokyčiai: lėtesnė medžiagų apykaita ir ryškesnis riebalinio audinio kaupimasis, net ir griežtai prisižiūrint mitybą.

– Kaulų ir raumenų būklė: didėjantis kaulų trapumas (osteoporozės rizika) bei mažėjanti raumenų masė ir tonusas.

– Širdies ir kraujagyslių sistema: kintantis cholesterolio kiekis bei padidėjęs jautrumas kraujospūdžio svyravimams.

– Urogenitalinis diskomfortas: progresuojantis gleivinių plonėjimas, galintis sukelti perštėjimą, dažnesnį poreikį šlapintis ar pasikartojančias infekcijas.

– Odos ir plaukų būklė: dėl mažėjančio kolageno kiekio prarandamas odos elastingumas, ryškėja sausumas bei plaukų retėjimas.

– Kognityvinė sveikata: nors „smegenų rūkas“ dažnai „išsisklaido“, gali išlikti atminties aštrumo pokyčiai ar polinkis greitam emociniam išsekimui.

Svarbu žinoti:

šio etapo pradžia skaičiuojama praėjus 12-ai mėnesių po paskutiniųjų mėnesinių ir žymi naują moters organizmo ciklą. Nors intensyvūs hormoniniai svyravimai nurimsta, šiame ilgamečiame etape prioritetu tampa lėtinių susirgimų prevencija, kaulų stiprinimas bei individualiai pritaikytas mikroelementų balansas.